Kakavos vaisius yra ovalo formos, 15 – 30 cm ilgio, 6 – 8 cm skersmens ir sveria 300 – 500 gramų. Vaisiaus apvalkalėlis storas (15 – 20 mm). Rausvai gelsvame minkštime eilėmis išsidėsčiusios 25 – 40 baltos gelsvo arba rožinio atspalvio sėklos. Šviežios pupelės yra minkštos, karčios, aitrios, nes jose daug rauginių medžiagų.
Daugiausia kakavos pupelių užaugina ir eksportuoja Gana, Brazilija, Kamerūnas, Ekvadoras, Indonezija . Pagal JAV Agrokultūltūros Tarnybos 1995 metų spalio mėnesio duomenis, kakavos pupelių daugiausia užaugina:

Regionas ir šalis 1993-1994 1994-1995 1995-1996
Pietų Amerika 451 405 451
Brazilija 281 234 276
Ekvadoras 80 81 85
Afrika 1423 1475 1540
Kamerūnas 105 100 100
Gana 312 315 315
Nigerija 130 130 130
Azija ir Okeanija 541 496 492
Indonezija 280 280 290
Malaizija 204 162 150

P.S.Skaičiai pateikti tūkstančiais tonų

Iš vaisiaus išimtos pupelės fermentuojamos ir džiovinamos, kol lieka 8 % drėgmės. Tada jų skonis yra geresnis ir atsiskiria iš jų minkštimo dalelės. Į krūvą supiltos pupelės fermentuojamos 3 – 6 paras. Sėklose esantis cukrus, veikiant iš oro patenkančioms mielėms, skyla į alkocholį ir CO2 dujas. Be alkocholinio rūgimo, vyksta ir kiti sudėtingi fermentavimosi procesai, veikiant pupelėse esantiems fermentams: diastazei, intertazei, katalazei, proteinazei, rafinazei, oksidazei ir peroksidazei. Po vienos paros pupelių temperatūra pakyla iki 32 – 33 C. Jos išmaišomos, kad vienodai fermentuotųsi visuose sluoksniuose. Antrosios paros pabaigoje pupelės pasiekia 37 – 38 C temperatūrą, o trečiosios – 45 – 50 C. Šiuo metu prasideda acto rūgšties rūgimas. Baigus fermentuoti, pupelės džiovinamos saulėje, kartkartėmis maišant.
Fermentuojant ir džiovinant keičiasi pupelių savybės ir cheminė sudėtis. Pupelės pasidaro rudos ar raudonai rudos spalvos, švelnesnio skonio, atsiranda būdingas kvapas, nuo branduolio atsiskiria lukštas. Svarbiausia pupelių sudėtinė dalis yra kakavos riebalai, kurių fermentuotose ir džiovintose pupelėse yra 48 – 54 %. Organizmas juos lengvai įsisavina, nes jie lydosi jau 32 – 34 C temperatūroje. Kambario temperatūroje ir plonu sluoksniu sustingę riebalai yra kieti ir trapus, todėl šokoladas gali būti vartojamas saldainiams glaistyti. Šie riebalai ir neapkarsta 5 – 6 metus, nes juose yra antioksidantų. Taip pat kakavos pupelėse yra 10 – 15 % baltymų, 6 – 10 % angliavandenių, 7 – 10 % beazotinių medžiagų.
Žmogaus organizmą fiziologiškai veikia pupelėse esantys alkaloidai – teobrominas ir kofeinas.
Šie alkaloidai tonizuojančiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą ir širdies raumenį. Kakavos pupelėse yra 0.8 – 2 % teobromino. Taip pat jose yra truputis (0.0001 %) eterinių aliejų, suteikiančių kvapą.
Tačiau reikėtų išsklaidyti tą mitą, jog šokoladas veikia organizmą lygiai taip pat tonizuojančiai, kaip ir kava. Norint, kad kofeino kiekis ir poveikis šokolade atitiktų apie 140 gramų puoduke užpiltos kavos kofeino kiekiui ir poveikiui, reikėtų:
• Išgerti 28 puodukus karštos kakavos;
• Išgerti 11 stiklinių šokoladinio pieno;
• Suvalgyti 80 plytelių paprasto šokolado.

Beje, 1996 metais vienas mokslininkas iš San Diego nustatė, kad šokoladas gali turėti panašų poveikį smegenims kaip ir marichuana. Labai jau įdomu, tačiau tai tik hipotezė.
Kakavos pupelės importuojamos, todėl fabrikuose, gamyklose tenka laikyti didesnes, 1 – 2 mėnesiams reikalingas, atsargas. Priimant pupeles, reikia žiūrėti, kad jos atitiktų nustatytą fermentavimo laipsnį ir kokybę (negali būti apipelėjusių, kenkėjais apkrėstų pupelių). Fermentacijos procese dalyvauja autofermentai ir mikrobai. Į konditerijos fabrikų sandėlius pupelės patenka jau fermentuotos ir išdžiovintos. Tokias pupeles laikant drėgnuose sandėliuose, jos gali pradėti pelėti. Be to, greta pelėsių pradeda vystytis įvairios bakterijos. Atskirų rūšių pupelės sandėliuose laikomos atskirai. Pupelės laikomos šviesiuose, gerai vėdinamuose sandėliuose (kraunama po 900 – 1200 kg į 1 kv.m. sandėlio ploto) į rietuves sukrautuose maišuose.
Kakavos pupelės taip pat laikomos be taros metaliniuose silosuose. Kiekviename silose yra vamzdžių sistema orui arba dujoms tiekti iš apačios per visą pupelių sluoksnį. Laikomos pupelės kartais įšyla, tuomet per visą sluoksnį reikia pūsti orą. Šia vamzdžių sistema galima tiekti dezinfekuojančias dujas, atsiradus kenkėjams.