Gėrimą iš kakavmedžio pupelių majai ir actekai vartojo nuo 2 tūkstantųjų prieš Kristų. Europoje pirmiausia (apie 16 a.) išpopuliarėjo geriamasis šokoladas. Techninės galimybės kietajam šokoladui gaminti atsirado tik 19 a. pabaigoje. 1828 Cornelis Johannesas van Houtenas (Nyderlandai) pritaikė hidraulinį presą aliejui iš kakavmedžio pupelių spausti. 1849 Josephas Storrsas Fry (Didžioji Britanija) pagamino kietąjį, 1875 Danielis Peteris (Šveicarija) – pieninį šokoladą. 1879 Augustas Rudolfas Lindtas (Šveicarija) išrado šokolado masės maišyklę ir pramoniniu būdu pradėjo gaminti įvairios formos šokolado gaminius. Baltasis šokoladas atsirado 20 a. 6 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje šokoladą imta gaminti 19 a.
Istoriniuose šaltiniuose užsimenama apie Jonušo ir Boguslavo Radvilų (Biržų pilies įkūrėjai) gurmaniškam pomėgiui ragauti neįprastus valgius ir gėrimus. Tad tikėtina, kad Biržuose šokoladą didikai ragavo dar 17a. (greičiausiai tik skrudintas pupeles arba iš jų gaminamą gėrimą). Vėliau, apie 1811m., kai grafai Tiškevičiai įsigijo Biržų žemes ir pasistatė rūmus (dabar vadinamus Astravo dvaru), tai rūmų virtuvėje, vis dar buvo gaminamas tik "kakavos" gėrimas. Bet Mykolas Tiškevičius jaunesnysis, mėgęs keliauti po pasaulį, jau apie 1850m. savo virėjams parvežė kietojo šokolado, tad nuo tada Tiškevičių rūmuose, garbingi svečiai buvo vaišinami juodojo šokolado desertu.
Na, o Biržuose šokoladas "nuo pupelės iki plytelės" pradėtas gaminti nuo 2014m. Sigito ir Ingos iniciatyva.